Pradžia

Raudonžiedė pasiflora

HerbaStress sudedamosios dalys Atgal

Raudonžiedė pasiflora

 

Pasiflorą pirmieji atrado ispanų misionieriai Pietų Amerikoje XVII amžiuje. Jie nupiešė neįprastą augalą ir kruopščiai jį aprašė. Neįprasti pasiflorų žiedai patraukė katalikų bažnyčios dėmesį – žiedo sandara jiems pasirodė panaši į Kristaus erškėčių vainiką. Taip kilo augalo pavadinimas – pasifnžlora (Passiflora) – kančios žiedas, Kristaus kančios žiedas.

Pasifloros klasifikaciją 1745 m. sudarė Karlas Linėjus – tuo metu buvo žinomos 22 rūšys. Šiandien jų suskaičiuojama daugiau kaip 400. Pasiflorinių šeimą sudaro daugiausia tropikų bei subtropikų augalai. Tai krūmokšniai, lianos ir žolės, rečiau – medžiai, kurie paplitę Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Pietryčių Azijoje ir Madagaskare. Galbūt pasiflorų yra ir daugiau, nes niekas tiksliai jų nesuskaičiavo – Amazonės džiunglės vis dar neištirtos. Europoje nėra net tolimių pasiflorų giminaičių, todėl iki Amerikos atradimo europiečiai apie jas nieko nebuvo girdėję. Tropikų miškuose pasifloros – ne gležni augalėliai, bet tvirtos sumedėjusios lianos. Nukarusios nuo medžių jos sudaro nepraeinamus tankumynus.

Visos pasifloros labai gražios. Gerose sąlygose auga greitai, ūseliais kabinasi už atramos ir ropščiasi į viršų. Lapai stambūs, karpyti į 3-5 dalis, kai kurių rūšių augalų – sveiki, o kitų – su ryškiu spalvingu pakraščiu.  Vaisius – sultinga uoga, rečiau sausa dėžutė su daug sėklų. Apie 60 rūšių pasiflorų vaisiai valgomi, kai kurių  rūšių – labai skanūs ir stambūs, todėl jos specialiai auginamos plantacijose. 

Atgal