Vaistinė ramunėlė

Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 0,5 m aukščio. Stiebas stačias, šakotas, tuščiaviduris. Lapai pražanginiai, bekočiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynai – graižai. Kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni. Ramunė auga laukuose, šiukšlynuose. Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais.

Vaistinė augalinė žaliava – ramunėlės žiedai. Žaliava renkama tada, kai liežuviški žiedai yra horizontalioje padėtyje. Renkant ramunėlės žiedus reikia jų nesumaišyti su bobramuniu ar kitomis ramunės rūšimis. Nei viena priemaiša neturi malonaus kvapo, jos smirda, graižai didesni.

Egiptiečiai ramunėlę siedavo su saule. Hieroglifuose minima, kad šis augalas kosmetikoje buvo naudojamas jau daugiau nei prieš 2000 metų. Vaistinių ramunių arba Matricaria chamomilla žiedų sudėtyje yra maždaug 14 komponentų (apie 50 % sekviterpeno spirito beta bisabololio, farneseno ir kt.). Juose aptinkama ir abiejų formų glikozidų bei aglikonų – apigenino, apiino, lufeonino, kvercetino, kvercimetrino; oksikumarinų – umbeliferono, herniarino; cholino, gleivingų, karčiųjų komponentų, karotino, vitamino C bei kitų sudedamųjų dalių.