Sėjamoji aviža

Sėjamoji aviža (lot. Avena sativa, sin. Avena byzantina) – miglinių (Poaceae) šeimos avižų (Avena) genties augalas. Sėjamoji aviža kilusi iš Europoje augančios laukinės tuščiosios avižos (Avena fatua).Tai yra vienametė žolė. Stiebas plikas, lygus, tuščiaviduris. Stiebnarių nuo 6 iki 12. Stiebas išauga iki 0.6-1.5 m aukščio, jo aukštis ir storis priklauso nuo veislės ir augimo sąlygų - gerose vietose užauga ilgesni ir storesni. Stiebo viršuje yra žiedynas – išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, žiedai retai kada akuotuoti. Vaisius – grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais, varpelės būna po 1-3 grūdus. Pagal grūdo spalvą avižos skirstomos į baltąsias, geltonąsias ir juodąsias, yra daug pereinamųjų tipų. Lapai susisukę į pumpurus.

Avižų grūdai turi augalinio aliejaus, 11-18 % baltymų (plikagrūdžių iki 23 %), cholinų, 4 % druskų, 40 % krakmolo, 4-6,5 % riebalų, daug vitaminų: B1 (4,5-8,0 mg/kg), B2 (1,1-1,45 mg/kg), B grupės vitaminų, ir kt. medžiagų.

Sėjamųjų avižų arba Avena sativa grūdų sudėtyje yra polisacharidų - krakmolo, insulino, pektinų; baltymų, riebalų, fosforo ir kalio druskų, lecitino, saponinų, tirozino, cholino, alkaloido trigonelino, B grupės vitaminų, fermentų, mikroelementų ir kitų medžiagų.