Pradžia

Verta žinoti

STRESAS - NAUDINGAS SAIKINGAI

HerbaStress sudedamosios dalys Atgal

STRESAS - NAUDINGAS SAIKINGAI

2016-02-03

 Stresų  reikia kiekvienam žmogui, kitaip jis prarastų iniciatyvą. Stresas – savotiškas energijos šaltinis. Svarbiausia neleisti jam pereiti į ilgalaikę fazę. Žmogaus organizmo priešas yra užsitęsęs stresas. Užsienio tyrinėtojai nustatė, kad beveik 90 procentų ligų sukelia ilgalaikis  stresas. Jis mažina organizmo apsaugines  jėgas, didina cukrinio diabeto, tuberkuliozės  riziką,  jeigu moteris  nėščia – kenkia vaisiui. Kilus bet kokiam pavojui mūsų sveikatai ar gerovei, susiduriame su stresu – organizmas patenka į įtampos būseną. Neigiamas streso poveikis kaupiasi. Ir vieną dieną pastebime organizmo pokyčius – kokią nors konkrečią ligą. Ypač jautrūs stresui gali būti paaugliai, moterys menopauzės metu ir po jos, dirglioje aplinkoje dirbantys žmonės.

Kas sukelia stresą
 Patys galime surasti daugybę priežasčių, sukeliančių  stresą. Veikia įtemptas darbas, nesutarimai šeimoje, neaiški ateitis, karštis, šaltis ir kt. Ypač didelį stresą jaučia moksleiviai, studentai prieš egzaminų sesijas, todėl reikėtų žinoti, kaip išvengti streso neigiamo poveikio ir tam pasiruošti. Kiekvieną žmogų stresas veikia skirtingai.  Beje, nestiprus  stresas kartais grūdina organizmą, netgi stimuliuoja kūrybines galias. Stresas sukelia įvairias organizmo apsaugines reakcijas.  Pavyzdžiui, netikėto įvykio metu mes nustėrstame. Širdis tarsi sustoja, išsiplečia vyzdžiai. Po  to  širdis ima stipriai daužytis, dažnėja kvėpavimas. Taip mes suprantame,  kad paveikiamos ir nervų, ir hormoninė sistemos. Fiziškai pasireiškiantį  stresą pastebime, bet pavojingiausias – užslėptas stresas, kuris veikia psichiką. Kartais išoriškai nematyti, kad žmogus patiria stresą. Tarkime, jis gerai dirba, gražiai sutaria šeimoje. Tačiau gali būti, kad žmogui įtampą kelia darbo užduotys. Stresas, matyt, neišvengiamas, jei dirbti tenka pamainomis arba budėti naktimis.

Stresas dėl gliukozės trūkumo
 Stresas  gali kilti, kai žmogui paprasčiausiai trūksta gliukozės. Taip atsitinka intensyviai dirbant, pamirštant laiku pavalgyti. Gliukozės trūkumo nejaučiame, o organizmas patiria stresą. Pavyzdžiui,  viena iš teorijų teigia, kad trūkstant kraujyje gliukozės, gali išsivystyti mastopatija. Todėl moterims, linkusioms sirgti šia liga, pertraukų metu rekomenduojama tarp pusryčių, pietų ir vakarienės valgyti  daug angliavandenių turinčio maisto. Dėl užslėpto streso gali  sutrikti skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų funkcijos. Iš esmės streso išvengti  neįmanoma, galima tik didinti  organizmo atsparumą. Psichologai ir psichiatrai pateikia nemažai rekomendacijų, kaip įveikti stresą. Siūloma sveikai maitintis, džiaugtis gyvenimu, ilsėtis gamtoje.

Kas padeda  įveikti stresą
 Kiekvienas turi rasti tinkamiausią stresą įveikiančią priemonę. Štai keletas patarimų.
• Labai gerai atsipalaiduokite. Išsitempkite ir bent kelias minutes masažuokite sprandą. Sušildykite rankas karštame vandenyje – išsiskyręs adrenalinas sulėtins kraujo tekėjimą į galūnes. Karštos rankos visą organizmą nuteiks atsipalaiduoti.
• Judėkite. Pasivaikščiokite, o dar geriau – trumpai pabėgiokite.  Aktyvūs veiksmai nukreips mintis nuo dirglumo šaltinio. Šviesa ir judėjimas skatina gamintis laimės hormoną – serotoniną. Tačiau  nepertempkite savęs pernelyg dideliu krūviu, fizinė veikla jums turi būti maloni. Puikiai tinka važiavimas dviračiu, plaukimas.
• Suvalgykite ką nors gardaus – tai, ką mėgstate. Čia puikiai padėtų ledai. Svarbiausioje  jų sudėtinėje  dalyje – piene ir grietinėlėje – yra gamtinio trankvilianto triptofano. Medicinoje jis vartojamas nemigai, depresijai gydyti, nuotaikai stabilizuoti, baimės ir nerimo jausmui mažinti. Streso apimtam žmogui padės ir šokoladas, nes jis skatina serotonino – „laimės hormono“ – išsiskyrimą. Be to, šokolade yra magnio ir kalio – mineralų, kurių reikia normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai.
• Pagulėkite raminamųjų žolelių, aliejų arba druskos vonioje. Taip pasinersite į komforto ir ramybės atmosferą. Vandens procedūras derinkite su malonia muzika, vėliau paprašykite artimųjų padaryti jums masažą.
• Pažiūrėkite gerą komediją. Esame beveik įsitikinę, kad jų rasite filmotekoje. Nuoširdžiai juokitės ir ilgai išlaikykite šią nuotaiką.
•  Kuo  daugiau būkite gryname ore. Planuokite išvykas į gamtą, atostogas. Pakeitę aplinką, lengviau priimsite sprendimus.

• Pasimėgaukite aromaterapija. Nuo senų laikų žinomas teigiamas aromaterapijos poveikis. Sergant nesunkia  depresija  gydymas  kvapais gali būti kaip pagalbinė gydymo priemonė. Citrinos, levandos, mėtos, jazminas,  bergamotės, rožės, santalmedis ne tik stimuliuoja, bet ir ramina (kiekvieną asmenį gali veikti skirtingai). Puikiai nuteiks vonia su mėtų, apelsinų eteriniais aliejais. Atminkite, kad turite išsirinkti jums tinkamiausią aromatą, nesivadovaukite kitų patarimais, nes tie patys kvapai gali turėti skirtingą poveikį kiekvienam žmogui.

 

 

GYDYTOJO KOMENTARAS

 Stresas turi įtakos žmogaus sveikatai, sukeldamas fizinius kūno pokyčius, keisdamas asmens mąstymą, jauseną, elgesį. Ignoruojamas stresas gali ilgainiui sukelti rimtus žmogaus sveikatos sutrikimus, t. y. gali padidėti arterinis kraujospūdis, išsivystyti širdies ligos, nutukimas  ir diabetas. Dažniausiai  stresas sukelia šiuos fizinius pojūčius žmogaus kūne: galvos, raumenų  skausmus ir įtampą, krūtinės skausmus, nuovargį, lytinio potraukio  pokyčius, virškinimo problemas, miego sutrikimus. Dėl streso keičiasi nuotaika: atsiranda nerimas, nerimastingumas,  motyvacijos ir dėmesio koncentracijos  stoka, dirglumas, pyktis, liūdesys ir depresija. Stresas keičia elgesį: žmogus nuolat persivalgo, ar nebevalgo, pratrūksta pykčiu, piktnaudžiauja  alkoholiu ir vaistais, rūko, vengia bendravimo.

Med. dr. Sonata Varvuolytė

Straipsnis iš leidinio "Sveikatos langas" 2011 spalis

Atgal